Protestas Kanberoje, nuotraukos autorius: Laurynas A. Vismanas (aidai.us)
Diskusija apie įvykius Ukrainoje, nuotraukos autorė: Dovilė Šermokas
Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) jau nuo pat įsikūrimo išsiskyrė pasauliniame lietuvių jaunimo sąjungų kontekste, kaip ypač aktyviai įvairius politinius klausimus diskutuojanti organizacija. Tai įrodo ir VLJS valdyboje įsteigta politinės veiklos koordinatoriaus pozicija bei nepraėjus nei pusei metų po VLJS įkūrimo, 1974 metų spalio 18-28 dienomis, Bad Godesberg‘e suorganizuotas jaunimo susitikimas. Šio susibūrimo metu buvo diskutuojama apie Vakarų Vokietijos Rytų politiką, etninių grupių politinio aktyvumo skatinimą bei analizuojamos kitos svarbios temos susijusios su okupuotos Lietuvos politiniu gyvenimu.[1] Panašūs politiniai seminarai, kurie buvo organizuojami kartu su Pabaltijiečių kriščionių studentų sąjunga, vykdavo beveik kasmet. Devintajame dešimtmetyje, kai „geležinė uždanga“ pamažu ėmė byrėti, šie susitikimai tapo ypatingai reikšmingi Vokietijos lietuvių jaunimo veikloje.[2]
Tačiau politinė VLJS veikla neapsiribojo vien tik diskusijų ir seminarų rengimu. Štai 1981 metais lapkričio 1d., pabaltijiečių sąskrydžio metu, vykusiame visuotiniame VLJS suvažiavime naujai išrinkta valdyba kvietė visus lietuvius kartu dalyvauti lapkričio 22d. Bonoje vykusiančioje demonstracijoje.[3] Šią demonstraciją organizavo Vokietijos kriščioniškasis jaunimas (vok. Junge Union) Leonido Brežnevo vizito Vakarų Vokietijoje metu. Demonstracijoje dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, protestuojančių prieš Sovietų Sąjungos okupacinę politiką. VLJS narių ir kitų pabaltijiečių plakatai mirgėjo užrašais: Laisvė Estijai, Latvijai, Lietuvai, kurie susilaukė didelio Vokietijos spaudos dėmesio.[4]
1985 metais VLJS nariai dalyvavo pabaltijiečių taikos ir laisvės žygyje, o 1986 metais su lietuviška vėliava vyko į paneuropietišką sąskrydį Strasbūre, Europos parlamente, kuriame buvo griežtai pasisakyta prieš Vidurio ir Rytų Europos tautų priespaudą. VLJS taip pat palaikė glaudžius ryšius su Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos sekcija Vokietijoje, kuriai padėjo skleisti informaciją platinant spaudą bei rengiant informacinius stalus.[5]
Viena iš įsimintinesnių politinių akcijų, kurioje dalyvavo VLJS, įvyko 1987-1988m. vykusiame šeštajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Australijoje. Į šį kongresą išvyko apie 20 jaunuolių bei 6 oficialūs atstovai iš Vokietijos. Viena iš svarbiausių kongreso temų buvo Lietuvos nepriklausomybės siekis; keli mėnesiai prieš kongresą Lietuvoje buvo įvykęs pirmasis mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Politinis jaunimo aktyvumas atsispindėjo ir kongreso šūkyje Tautos likimas – mūsų atsakomyė. Buvęs VLJS pirmininkas Kęstutis Ivinskis pasidalino kongreso įspūdžiais, išskirdamas sėkmingą priešsovietinę demonstraciją ėjusią Kanberos gatvėmis kaip vieną iš reikšmingiausių kongreso įvykių.[6] Vienas iš šios demonstracijos iniciatorių buvo tuometinis Kanados atstovas ir Vasario 16-osios gimnazijos mokinys Rimas Čiuplinskas, kuris vėliau liko gyventi Vokietijoje bei aktyviai prisijungė prie VLJS veiklos. Pasak Ivinskio, apie šią demonstraciją ne tik rašė vietinė spauda, bet ja rodė ir Australijos televizija.[7]
Rimas Čuplinskas prisimena, kad norint įgyvendinti jo sumanymą demonstruoti, teko keisti kongreso programą. „Žygiavome prie Sovietų Sąjungos ambasados, kad jiems įteiktume dviejų metrų iš spygliuotos vielos padarytą vainiką, ir mes visa tai darėm!“, – savo interviu Pasaulio lietuvis pasakoja Čuplinskas.[8] „Buvo didelės diskusijos, buvo žmonių, kurie sakė, jog Jaunimo sąjunga yra nekonfesinė ir nepolitinė organizacija, kad mes užsiimame visuomenine veikla. Bet mes tai padarėm, tada buvau žmogus, kuris įvedė politinio aktyvizmo liniją į Jaunimo sąjungos veiklą. Ta akcija Australijoje atrodė gana įspūdingai. Visi buvo išsigandę. Kažkur Australijos gelmėse, kažkas užsiima kažkokia politine veikla, jie nelabai žinojo kaip reaguoti. Kai grįžom, bandėm tai tęsti, vyko demonstracijos Bonoje, ir tai buvo – Jaunimo sąjunga,“ – toliau prisimena vienas iš protesto akcijos ikvepėjų.[9]
Ši demonstracija paskatino VLJS narius imtis dar aktyvesnės politinės veiklos. Kongreso metu buvo aptarti veiklos planai atskiriems kraštams. Buvo nutarta, kad ši eisena Kanberoj neturi likti vienkartine politine akcija. VLJS įsipareigojo 1988 Juodojo kaspino dieną (rugpjūčio 22d.) suruošti demonstraciją prie Sovietų ambasados Bonoje.[10] Įsijungdama į bendrą užsienio lietuvių politinę veiklą, 1989 metų birželio 25d. VLJS dalyvavo Vasario 16-osios gimnazijoje vykusiame Europos kraštų LB ir LJS suvažiavime, kuriame kartu su tuometiniu Sąjudžio pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir Sąjūdžio tarybos nariu Arvydas Juozaičiu diskutavo apie Lietuvos ateitį po ilgametės Sovietų okupacijos.
Po Lietuvos Respublikos nepriklausomyės paskelbimo politiniai seminarai tęsė savo tradiciją.[11] Buvo aktyviai bendradarbiaujama su Baltijos šalių jaunimo organizacijomis rengiant susitikimus Annaberg‘e, Bonoje.[12] Taip pat į šią veiklą buvo stengiamasi įjungti ir Vokietijos jaunimo organizacijas.[13] Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, politinių seminarų temos Annaberg‘e organizuojamuose renginiuose koncentravosi ties istorine atmintimi, pavyzdžiui, buvo prisiminta dainuojančiosios revoliucijos istorija bei buvo gvildenami klausimai, susiję su kūno ir politikos santykiu šiuolaikinėje visuomenėje. Politinei atmosferai Rytinėse Europos šalyse vis labiau kaistant, 2014 m. buvo suorganizota pirmoji diskusija su lietuvių, vokiečių ir ukrainiečių atstovais. Jie Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne vykusioje diskusijoje analizavo Ukrainos Oranžinę revoliuciją ir Maidano protestus bei Ukrainos politinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimus.Taigi ir po 40 metų savo gyvavimo, VLJS siekia išlaikyti svarbią politinės diskusijos kryptį savo veikloje, nepamirštant protestų dvasios 9-ajame dešimtmetyje bei susimąstant apie kitas tautas ir jų likimus Vidurio ir Rytų Europoje.
Naudoti šaltiniai
[1] Pirmieji žinsniai. P.L.B Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1974 07 31, Nr. 6-7, p.4.
[2] Vokietijos lietuvių bendruomenės darbuotojų suvažiavimas. P.L.B Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1981, Kalėdos, Nr. 7-8,p. 4.
[3] Ten pat.
[4] Ministerschikanen gegen Afghanen. Das Preußenblatt, 1981 12 05, Nr. 49, p.1, http://archiv.preussische-allgemeine.de/1981/1981_12_05_49.pdf
[5] Vokietijos lietuvių bendruomenės darbuotojų suvažiavimas. P.L.B Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1987 12 31, Nr. 7-8, p. 4.
[6] Vokietijos LB tarybos narių suvažiavimas. P.L.B. Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1988, Nr. 1, p.4.
[7] Ten pat.
[8] Apie kitokią lietuviškumo patirtį – pokalbis su R.Čuplinsku, Pasaulio lietuvis, 2014, Nr.5, p.50.
[9] Ten pat.
[10] Vokietijos LB tarybos narių suvažiavimas. P.L.B. Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1988, Nr. 1, p.4.
[11] VLB Darbuotojų suvažiavimas suvažiavimas P.L.B Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1996, Nr. 1, p.7.
[12] Vokietijos lietuvių bendruomenės darbuotojų suvažiavimas. PLB Vokietijos krašto valdybos informacijos, 1993, Nr. 1, p. 5.
[13] Vokietijos LB tarybos metinė sesija. P.L.B Vokietijos krašto valdybos informacijos 1992, Nr 1-2, p. 4.
Straipsnį parengė Simonas Černiauskas ir Gintarė Malinauskaitė
VLJS40 